Young gentlemen, if you but knew
Where people weep their whole life through
You'd not compose your rhapsodies
And God for nothing you'd not praise —
And mock our tears and twit the truth.
The tranquil cottage in the grove
You call a paradise, I know.
In such a cottage once I dwelt
And there my first hot tears were spilt,
My early tears! I know no vice,
No wrong or evil anywhere
That's not within that cottage fair ...
And yet they call it paradise!
I do not speak of that wee house
Beside the village, by the copse,
As though 'twere paradise on earth.
'Twas there my mother gave me birth
And, singing as her child she nursed,
She passed her pain to me ... 'Twas there,
In that wee house, that Eden fair,
That I saw hell ... There people slave
Without a let-up night and day,
Not even given time to pray.
In that same village to her grave
My gentle mother, young in years,
Was laid by toil and want and cares-
There father, weeping with his brood
(And we were tiny, tattered tots),
Could not withstand his bitter lot
And died at work in servitude! . . .
And we — we scattered where we could
Like little field mice. I to school —
To carry water for the class.
My brothers slaved on the estate
And then, conscripted, marched away!
And you, my sisters! Fortune has
Reserved for you the cruelest fate!
What is the purpose of your life?
Your youth in service slipped away,
Your locks in servitude turn grey,
In service, sisters, you will die!
Translated by John Weir
Prabuvęs Vilniuje truputį daugiau negu metus, Ševčenkos ponas kartu su savo tarnais persikelia į Sankt Peterburgą, kur buvo pervestas.
Ponas, pastebėjęs Taraso gabumus piešimui, nusprendė atiduoti jį ketveriems metams į dailininko dekoratoriaus Vasilijaus Šyriajevo artelę. Kartu su juo Ševčenka dalyvauja ištapant Didįjį teatrą kaip pameistrys piešėjas.
Peterburge Ševčenka susipažįsta su savo žemiečiu Ivanu Sošenka. Čia jis sutinka ir K. Briulovą, V. Žukovskį, V. Hryhorovyčių, A. Venecianovą, A. Mokrickį, — žmones, kurie suvaidino pagrindinį vaidmenį išperkant poetą iš baudžiavos.
Atkaklių pastangų dėka Ševčenka pasiekia reikšmingų sėkmių dailėje. Jis tapo puikiu portretistu ir dideliu akvarelės meistru. Už mokymosi pasiekimus Ševčenka gauna tris Akademijos sidabro medalius: 1840 metais už paveikslą “Berniukas elgeta, duodantis duoną šuniui” ir 1841 metais už paveikslą “Čigonė būrėja”. Pirmasis piešinys, už kurį Tarasas gavo sidabro medalį 1839 metais, iki mūsų laikų neišliko.
Kitaip negu kiti Akademijos studentai, jis savo kūriniuose vaizduoja žmones iš liaudies: mergaitę baudžiauninkę, vaikus, čigonę ir kitus, stengdamasis patraukti visuomenės dėmesį į engiamus žmones.
Mokydamasis Dailės akademijoje, Ševčenka susipažįsta su Tėvynės, Graikijos, Romos istorija, su geriausiais pažangių Rusijos rašytojų – Puškino, Lermontovo, Gogolio kūriniais, skaito ukrainiečių rašytojų – Kotliarevskio, Kvitkos-Osnovjanenko ir kt. kūrinius.
Taip pat jis susipažįsta su žymiais Vakarų Europos literatūros kūriniais, mokosi prancūzų kalbos; visa tai gerokai pakelia politinį ir kultūrinį poeto lygį.
1843 metų gegužį Tarasas Ševčenko kartu su Jevgenu Hrebinka išvažiuoja į Ukrainą. Jis keliauja po kaimus ir miestus, bendrauja su žmonėmis, tapo eilę etiudų ir eskizų.
Birželio pradžioje aplanko Kijevą ir Kijevo guberniją, susipažįsta su studentais ir inteligentija, tyrinėja istorijos ir kultūros paminklus, užrašinėja liaudies dainas ir padavimus, piešia peizažus ir senovinę architektūrą.
Vasaros pabaigoje keliauja po Ukrainos pietus. Vėliau, spalio mėnesį, apsistoja Jahotyne kunigaikščio Nikolajaus Repnino dvaro fligelyje.
1844 metų vasario pabaigoje grįžta į Peterburgą, kur tęsia mokslus Dailės akademijoje.
1846 metų gegužį Tarasas Ševčenka susipažįsta su istoriku Mykola Kostomarovu, vienu iš Kirilo ir Metodijaus draugijos organizatorių, o nuo gruodžio mėnesio pradeda lankyti posėdžius, kur draugijos nariams skaito savo revoliucinius eilėraščius.
Brolijos nariais buvo Kijevo ir Charkovo universitetų auklėtiniai ir darbuotojai. Pagrindinį vaidmenį tarp jų, be Kostomarovo ir Ševčenkos, vaidino H. Andruzkis, V. Bilozerskis, M. Hulakas, P. Kulišas.
Įskųstas Ševčenka 1847 m. balandžio 5 dieną areštuotuojamas įvažiuojant į Kijevą ir kitą dieną išsiunčiamas į Peterburgą.
1847 metų gegužės 30 dieną Ševčenkai buvo paskelbtas caro nuosprendis apie jo ištrėmimą į Oldenburgo Atskirąjį korpusą eiliniu kareiviu “griežtai priežiūrai uždraudžiant rašyti ir piešti”. Savo tarnybą jis atliko Orsko tvirtovėje.
Nepaisant griežtos priežiūros, Ševčenka nutapė autoportretą, toliau kūrė poeziją, kurią užsirašinėjo į mažytes “užaulines knygeles”.
1848 metų gegužį Tarasą Ševčenką įtraukė į kontradmirolo Aleksejaus Butakovo ekspedicijos sudėtį. Ekspedicija turėjo ištirti ir moksliškai aprašyti Aralo jūrą. Ekspedicijoje Ševčenka nupiešė keletą peizažo piešinių ir toliau rašė literatūros kūrinius.
1849 metų lapkritį po sunkaus perėjimo per dykumines stepes poetas atvyko į Orenburgą.
Savo tarnybos tremtyje metu jis dalyvavo ekspedicijoje į Karatau kalnus, kur, nepaisydamas draudimo, sukūrė apie šimtą piešinių. 1852 metais Tarasas Ševčenka pradėjo rašyti prozą rusų kalba. Vėliau draugiškų santykių su nauju įtvirtinimų komendantu dėka jam buvo palengvintos tremties sąlygos.
1855 metais jis pradėjo susirašinėti su dailininku, Dailės akademijos viceprezidentu Fiodoru Tolstojumi dėl tarpininkavimo jį išlaisvinant.
Sunkiai susirgęs dar 1860 metų pabaigoje, Tarasas Ševčenka toliau dirba, susirašinėja su draugais, piešia.
Tarasas Ševčenka mirė 1861 metų vasario 26 dieną. Jo kūnas buvo palaidotas Smolensko kapinėse Peterburge, bet vėliau pagal “Testamentą” jo palaikai buvo pervežti į Ukrainą.
1867 metų gegužės 10 dieną Tarasas Ševčenka buvo palaidotas prie Kanevo ant Černeča (“Vienuolių”) kalno.
Neaprėpiamas Taraso Ševčenkos indėlis į pasaulinę kultūrą gerbiamas ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų: visame pasaulyje esama virš 1200 Ševčenkos paminklų, jo vardu pavadinti miestai, gatvės, mokymo įstaigos, jo garbei kuriama daugybė filmų ir statomos pjesės.
Ševčenka amžiams tapo ukrainiečių tautos istorijos ir kultūros neatskiriama dalimi.
Dėkojame, kad aplankėte Taraso Ševčenkos interaktyvią biografiją.
Mūsų tikslas buvo iš tikro įdomiai ir naudingai pavaizduoti didžiojo pasaulinio poeto gyvenimą.
Būtent todėl mes norime patobulinti šį puslapį, papildyti jį dar įvairesnėmis spalvomis.
Todėl jei jūs turite minčių šio puslapio atžvilgiu arba radote kokią nors klaidą ar netikslumą — rašykite mums adresu Shevchenko@ukrlib.com.ua